Motinos diena

Motinos diena

Pagarba tėvams išreiškiama gana įvairiai, tačiau vieną dieną metuose, šis pagerbimas yra išreiškiamas ypatingai. Lietuvoje Motinos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Kuo ši šventė tokia ypatinga? Kokios šios šventės tradicijos išliko iki mūsų dienų, o kokios atsirado neseniai? Ką dovanoti mamai per Motinos dieną? Į šiuos ir kitus klausimus pabandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad kitose šalyse Motinos diena švenčiama skirtingu metu. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ji švenčiama ne pirmąjį, o antrąjį gegužės sekmadienį, kaip ir mūsų kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje, taip pat Ukrainoje. Norvegijoje – antrą vasario sekmadienį, Lenkijoje – gegužės 26 dieną, Ispanijoje – gruodžio 8 dieną, Švedijoje – paskutinį gegužės sekmadienį ir t.t.

Skirtingos šalys pasirenka skirtingas datas, todėl tai nėra visuotinė tarptautinė šventė.

Motinos diena bus švenčiama

  • 2024 – motinos diena švenčiama gegužės 5 d.
  • 2025 – motinos diena švenčiama gegužės 4 d.
  • 2026 – motinos diena švenčiama gegužės 3 d.
  • 2027 – motinos diena švenčiama gegužės 2 d.

Motinos dienos tradicijos Lietuvoje

Kadangi skirtingos šalys švenčia skirtingomis datomis, jų šventės turi skirtingas potekstes, reiktų atidžiau pažvelgti į lietuviškas Motinos dienos tradicijas.

Viena iš pagrindinių lietuviškų Motinos dienos tradicijų yra mirusių mamų pagerbimas nuvykus į kapines ir uždegus žvakeles. Taip pat laikomos šventos mišios bažnyčioje.

Mamos yra gausiai lankomos, joms dovanojamos gėlės, saldumynai. Popieriniai atvirukai siunčiami rečiau, tačiau daugelyje šeimų bandoma atvirukus pasidaryti patiems arba su ūgtelėjusių vaikaičių pagalba.

Žinoma, mamos sulaukia itin daug dėmesio ir sveikinimų socialiniuose tinkluose. Nepaisant komercializavimo, Lietuvoje ši šventė yra pakankamai privati, orientuota į šeimas, be didelių masinių renginių. Kartais per televiziją yra organizuojami koncertai ar specialūs renginiai, tačiau jų nėra itin daug. Valstybė pagerbia daugiavaikes motinas, taip pat su finansiniais iššūkiais susiduriančias mamas, tačiau tai vyksta bendruomenėje, be didelės pompastikos.

Šiuolaikinė Mamos diena (truputis istorijos)

1905 metais mokytoja ir aktyvistė Ana Jarvis sumanė aukoti šventines mišias savo Metodistų bažnyčioje už savo mirusią mamą. Ji populiarino mintį, kad mama yra tas žmogus, kuris dėl kiekvieno padarė daugiau, nei bet kuris žmogus. Dėl to motinos turi būti tinkamai pagerbiamos per specialiai tam skirtą dieną ir, aišku, mišias bažnyčioje. 1907 metais Ana Jarvis pradėjo viešą kampaniją, kad ši šventė būtų pripažinta visuotinai. 1908 metais JAV kongresas tokius siūlymus išjuokė ir atmetė sakydami, kad reiktų paminėti ir „anytų dieną“. Nepaisant atmetimo kelios JAV valstijos pripažino šią šventę vietos lygiu. 1911 metais šią šventę jau šventė visos 5 valstijų, todėl 1914 metais tuometinis prezidentas Woodrow Wilsonas pritarė šiai šventei kaip nacionalinei ir oficialiai.

1920 metais atvirutes leidžianti kompanija Hallmark išleido pirmuosius Motinos dienos atvirukus, kuriuos ragino siųsti savo mamoms paštu. Šie atvirukai sulaukė itin didelio dėmesio ir pasisekimo, todėl daugelis dovanų ir atvirukų kompanijų pradėjo gaminti dovanėles ir kitus malonius mažmožius, kuriuos vaikai siuntė ir dovanojo savo motinoms. 1925 metais gvazdikai tapo oficialiomis Motinos dienos gėlėmis. Taip suklestėjo ne tik atvirukų, dovanų, saldumynų pardavėjai, bet ir prekeiviai gėlėmis. Tai itin nepatiko Anai Jarvis, kuri buvo prieš komercializaciją per šią dieną. Ji net pradėjo teisinį procesą siekdama panaikinti šią šventę, tačiau amerikiečiai jau buvo taip įpratę švęsti Motinos dieną, kad ši šventė įsišaknijo šiuolaikinėje JAV kultūroje. Aišku, ji sėkmingai buvo „eksportuojama“ į kitas šalis su Holivudo filmais, muzika, koka-kola ir kitomis tradicijomis. Tokiu būdu Motinos diena pasiekė ir Europos bei Azijos šalis. Lietuvoje Mamos dieną švęsti pradėta 1928 metais.